UNICEF Lietuvoje

1993-2005: Lietuvos vaikai ir UNICEF

Priežiūra ankstyvoje vaikystėje

Geriausias gyvenimo startas kūdikiui – būti maitinamam motinos pienu mažiausiai 6 pirmus mėnesius. Tačiau 2002 m. atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje taip maitinami buvo tik 13,8 proc. kūdikių. Kita identifikuota problema – jodo trūkumas nėščiųjų dietoje, kuris gali neigiamai paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi. 2002 m. mažiau nei 10 % visų namų ūkių Lietuvoje vartojo joduotą druską. UNICEF glaudžiai dirbdama su Lietuvos Vyriausybe teikė techninę pagalbą siekiant sudaryti išsamų veiksmų planą, kuris sustiprino mūsų valstybės nacionalines programas ir paslaugų priežiūrą ankstyvoje vaikystėje, įskaitant maitinimo krūtimi skatinimą ir jodo trūkumo šalinimą. Šiandien apie 70 procentų visų namų ūkių šalyje naudoja juoduotą druską, apsaugančią tūkstančius vaikų nuo protinės negalios rizikos, veikia 8 gimdymo namai, kuriems suteiktas Vaikams palankios ligoninės statusas, o motinos vis ilgiau žindo kūdikius.

Vaiko apsauga

Teikdama pagalbą vaikų apsaugos srityje UNICEF daugiausiai dėmesio skyrė tėvų globos netekusių vaikų problemoms, seksualinio išnaudojimo prevencijai ir nepilnamečių justicijai. Pasaulinė patirtis rodo, kad kūdikių ir vaikų iki 3 metų įkurdinimas be tėvų ar globėjų institucijose ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui gali lemti jų intelektinio, emocinio ir fizinio vystymosi sulėtėjimą. Tai kelią realią grėsmę vaikų sveikatai ir pažeidžia jų teises, tad prilygsta smurto prieš vaikus praktikai. Vaikas iš šeimos turi būti paimamas tik kraštutiniu atveju, kai nebeįmanoma išvengti grėsmės jo sveikatai ir gyvybei. 2002 m. Lietuva nepaisant mažėjančio gimstamumo lygio turėjo vieną didžiausių skaičių kūdikių (400-500 per metus) gyvenančių valstybės institucijose. Todėl UNICEF aktyviai rėmė reformas skatinančias alternatyvas valstybės institucijose gyvenantiems kūdikiams.

Jaunimo sveikata ir raida

UNICEF rėmė šalies švietimo ir sveikatos priežiūros profesionalų mokymą apie ŽIV/AIDS prevenciją, įskaitant bendraamžių švietimą, taip pat gyvenimo įgūdžių mokymą ir jaunimo sveikatos priežiūrą, įskaitant ypač pažeidžiamus žmones. Taip buvo siekiama tenkinti specialius jaunimo poreikius gauti informacijos ir žinių, kurios padėtų jiems sveikiau gyventi ir užkirstų kelią ligoms.

Vaiko teisių konvencija

UNICEF įgyvendino kampaniją dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo (LR Seimas ją ratifikavo 1995 m.) ir vaiko teisių įgyvendinimo Lietuvoje. Konvencija yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę. Remiantis pagal šią konvenciją prisiimtais įsipareigojimais Lietuvos Respublikos Vyriausybė periodiškai (kas penkis metus) privalo atsiskaityti Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui Ženevoje apie progresą užtikrinant Lietuvos vaikų teises.