Kas mes esame
|
2007 m. sausio 17 d. – Per pastaruosius dvejus metus humanitarinių agentūrų pastangos Darfūre išgelbėjo šimtų tūkstančių regiono konflikto užkluptų civilių gyvybes. Per šį laikotarpį mirtingumo rodikliai nukrito žemiau kritinės ribos, nepakankamo maitinimosi lygis sumažėjo perpus lyginant su 2004 m. vidurio krizės apogėjumi, o beveik trys ketvirtadaliai visų Darfūre gyvenančių žmonių dabar turi priėjimą prie saugaus geriamo vandens. Vien 2006 m. 400 000 metrinių tonų maisto buvo pristatyta į Darfūrą. Susidurdamos su didėjančiu nesaugumu ir pavojumi bendruomenėms ir darbuotojams, Jungtinės Tautos efektyviai ir nenuilstamai kovojo už milijonų žmonių išlikimą ir apsaugą. Visgi tęsti kovą tampa pernelyg sunku. Priėjimas prie pagalbos reikalingų žmonių 2006 m. gruodį buvo blogiausias nuo 2004 m. balandžio. Besitęsiančios karinės atakos, kintančios fronto linijos bei ginkluotų grupių fragmentacija trukdo saugiam humanitarinių agentūrų priėjimui ir toliau verčia aukomis civilius, kenčiančius nuo ištęsto konflikto. Vien per pastaruosius šešis mėnesius daugiau nei 250 000 žmonių neteko namų dėl kovų, daugelis jų turėjo bėgti antrą ar trečią kartą. Kaimai buvo sudeginti, apiplėšti ir subombarduoti, pasėliai ir galvijai buvo sunaikinti. Katastrofiniu greičiu auga seksualinio smurto prieš moteris atvejai. Tokia situacija yra nepriimtina. Mes taip pat negalime pakęsti prievartos, nukreiptos į humanitarinių agentūrų darbuotojus. Per pastaruosius pusę metų buvo nužudyta dvylika tokių darbuotojų – tai daugiau nei per prieš tai buvusius dvylika metų kartu sudėjus. Jų netektis turėjo tiesioginį poveikį Darfūro humanitarinėms operacijoms. Trijų valstybės vandens inžinierių nužudymas Vakarų Darfūre 2006 m. liepą baigėsi tuo, kad laikinai buvo sustabdytas darbas dėl vandens švaros ir sanitarijos žmonių, netekusių namų, stovyklose. Devyni darbininkai iš to paties vyriausybės departamento buvo pagrobti Pietų Darfūre 2006 m. lapkritį. Penki iš jų vis dar dingę. Per pastaruosius šešerius metus 30 NVO ir JT komandų buvo tiesiogiai atakuojamos ginkluotų grupių. Daugiau nei 400 humanitarinės pagalbos darbuotojų buvo priversti persikelti 31 kartą per visas tris Darfūro valstijas, tarp jų – ir sostinės El Fašera bei El Genina, ir sukilėlių kontroliuojamos sritys. Buvo pagrobti įrengimai, o darbuotojams buvo grasinama bei fiziškai priekabiaujama. Gereida mieste (Pietų Darfūre) dėl tiesioginių atakų prieš šešias humanitarinės pagalbos komandas gruodžio 18 d. NVO personalas turėjo atsitraukti, o tai rimtai pakenkė gyvybiškai būtinų dalykų ir paslaugų, tokių kaip maistas, švarus vanduo ir sveikatos apsauga pristatymui 130 000 namų netekusių žmonių – didžiausiam namų netekusių žmonių susitelkimui Darfūre. Dešimt dienų anksčiau Kutumo miestelyje (Šiaurės Darfūras) buvo priversti atsitraukti keturių nevyriausybinių organizacijų ir Pasaulio maisto programos komandos. Tai tik du pavyzdžiai incidentų, kurie vyksta visame Darfūre. Humanitarinės organizacijos negali amžinai užtikrinti populiacijos Darfūre išgyvenimą, jei šis nesaugumas tęsis ir toliau. Žemiau pasirašantys Jungtinių Tautų šalies komandos nariai Sudane ragina signatarus, Sudano vyriausybę ir Darfūro taikos susitarimo nepasirašiusias šalis imtis konkrečių veiksmų, vedančių taikaus krizės sprendimo ir tarptautinės humanitarinės teisės ir principų gerbimo link. Būtina pabrėžti, kad pasiekti rezultatai turi būti išsaugoti. Skubiai reikia civilių ir humanitarinių organizacijų darbuotojų saugumo garantijų. Taip pat turi būti įvykdytas teisingumas tiems, kurie atakavo, priekabiavo, grobė žmones, gąsdino, vogė bei sužeidė civilius gyventojus, tarp jų ir namų netekusius žmones, humanitarinių organizacijų darbuotojus ir kitus nekovojančius asmenis. Priešingu atveju JT humanitarinės organizacijos ir NVO nesugebės išlaikyti plonos fronto linijos, už kurios iki šiol buvo teikiama pagalba ir tam tikra apsauga maždaug keturiems milijonams Darfūro konflikte nukentėjusių žmonių. |
|
