Kas mes esame
|
Imunizacija prieš šešias pagrindines ligas – difteriją, kokliušą, stabligę, tymus ir tuberkuliozę. Plečiame imunizacijos mastą Devintajame dešimtmetyje, pamačius besivystančių šalių sėkmę, buvo užsibrėžta užtikrinti, kad bent 80% (Afrikoje 75%) vaikų būtų paskiepyti. Apibūdinama kaip didžiausia mobilizacija taikos laikotarpiu, ši programa buvo sėkminga nepaisant didžiulių fondų netekimo del ekonominio nuosmukio ir nesugebėjimo sumažinti besivystančių šalių skolų. Dešimtmečio pabaigoje buvo manoma, kad ši UNICEF programa išgelbėjo 12 milijonų vaikų gyvybes. Vienas pagrindinių elementų, nulėmusių iniciatyvos sėkmę, buvo aktyvus motinų dalyvavimas užtikrinant vaikų apsaugą. Labiau tikėtina, kad apie žindymą ar vakcinaciją geriau išmanys apsiskaičiusi motina. Taip vis labiau pabrėžiama tapo mergaičių švietimo svarba. Ankstyvaisiais devintojo dešimtmečio metais industrializuotose šalyse sulėtėjo ekonomikos augimas, o nedarbo lygis pakilo aukščiau nei kada nors nuo ketvirtojo dešimtmečio. Aštuntajame dešimtmetyje neturtingos šalys buvo skatinamos skolintis milžiniškas pinigų sumas, tačiau dabar buvo tarptautinė skolų krizė, prasidėjusi, kai 1982 m. Meksika, iškankinta vis didėjančios skolos, sustabdė palūkanų mokėjimą. To pasekmė buvo ta, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas liepė daugybei Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių taip pritaikyti savo ekonomikas, kad jos išgalėtų susimokėti skolas. Šis „struktūrinis pritaikymas“ reiškė tai, kad turėjo būti smarkiai apkarpytos sveikatos apsaugai ir švietimui skiriamos lėšos. 1987 m. UNICEF išleido „Prisitaikymą žmogiškuoju veidu“ – svarbią knygą, pasaulyje sukėlusią debatus apie tai, kaip apsaugoti vaikus ir moteris nuo ekonominių priemonių, kurių buvo imamasi norint sumažinti skurdžių valstybių skolas, pasekmes. Pasaulio viršūnių susitikimas vaikams 1990 m. rugsėjo 30 d. Vaikų išgyvenimo ir vystymosi kampanija pasiekė savo kulminaciją, kai 159 Jungtinių Tautų narės dalyvavo Pasaulio viršūnių susitikime vaikams JT būstinėje Niujorke. Šiame susitikime buvo priimta Vaikų išgyvenimo, apsaugos ir vystymosi deklaracija, teigianti, kad „nėra jokio kilnesnio tikslo nei kiekvienam vaikui suteikti geresnę ateitį“. Deklaracijoje taip pat buvo suformuluotas 10 punktų Veiklos planas, kuriame buvo numatyti 27 tikslai, susiję su vaikų išgyvenimu, sveikata, maitinimusi, švietimu ir apsauga, ir kuriuos pasiekti buvo tikimasi iki 2000 m. Tarp šių tikslų buvo kūdikių ir motinų mirtingumo, prasto vaikų maitinimosi ir neraštingumo lygio sumažinimas, taip pat numatyti priėjimo prie būtiniausių paslaugų, šeimos sveikatos ir planavimo mokymo tikslai. Po dešimties metų šiuos Niujorke iškeltus tikslus dar labiau sutvirtino Tūkstantmečio vystymosi tikslų paskelbimas. |
|
