Kas mes esame

Aštuntasis dešimtmetis: gelbėti gyvybes rūpinantis visų sveikata Spausdinti Nusiųsti draugui

Berniukas, buvęs priverstas palikti namus dėl konflikto Kampučijoje (dabartinė Kambodža), laiko piešinį, kuriame pavaizdavo savo išgyventą smurtą. UNICEF remia projektus, kuriais pasitelkiant kūrybą vaikams padedama atsigauti po psichologinių traumų. UNICEF Geros valios ambasadorius Seras Peter Ustinov bendrauja su vaikais kelionės į Indiją metu aštuntajame dešimtmetyje.

Ankstyvųjų aštuntojo dešimtmečio metų įvykiai buvo ypač svarbūs tarptautiniam vystymuisi. Pirmasis įvykis buvo 1973 m. naftos krizė, lėmusi milžinišką kainų šuolį bei pigios energijos ir nebrangios industrializacijos pabaigą. Kitas įvykis buvo pasaulinis maisto trūkumas, kurio priežastys buvo nederliaus metai 1972 m. ir 1974 m. Net prieš du šiuos įvykius buvo paskaičiuota, kad apie 10 milijonų vaikų visame pasaulyje negauna pakankamai maisto. Po kainų šuolio alkanų vaikų pasaulyje dar padaugėjo. 1974 m. UNICEF į visa tai atsakė paskelbdamas „Kritinę padėtį vaikams“. UNICEF teigimu, ankstyvosios vystymosi teorijos nepasitarnauja vaikams

Viena pirmųjų vystymosi teorijų idėjų buvo ta, kad jei bus teikiama daug lėšų vyriausybėms, dideliems žemės ūkio ir kasybos projektams, nauda pasieks ir skurdžiausiai gyvenančius, tačiau tai akivaizdžiai neveikė. Pasak UNICEF, ekonomikos pagerėjimas nepakėlė daugelio vargingųjų gerovės lygio, nes planai pagerinti sveikatą, švietimą ir žemės ūkį buvo sukurti remiantis industrializuotų šalių modeliais. Iki vėlyvojo aštuntojo dešimtmečio besivystančių šalių sveikatos apsaugos struktūros buvo prastos aukštoms technologijoms imlių industrializuotų šalių sistemoms būdingų sistemų kopijos. Tokių modelių naudojimas reiškė tai, kad tik 90% miestų ligoninių galėjo padėti turtingiesiems, o vargšai buvo priversti eiti ilgus kilometrus norėdami gauti elementarių vaistų, kaimo ligoninėms trūko vaistų ir mokyto personalo. 

UNICEF sukūrė alternatyvą šiems modeliams, kuri buvo 1976 m. priimta UNICEF Vykdomosios tarybos bei kuri vadinosi „Pagrindinių poreikių principas“. Šiame modelyje buvo pabrėžiama mokytų bendruomenės savanorių, prižiūrimų profesionalų veikla pristatant žmonėms pagrindines paslaugas, kurios būtų lengvai pasiekiamos, priimtinos ir įperkamos vietos gyventojams. Šie bendruomenėse veikiantys darbuotojai pataria žmonėms tokiais klausimais kaip žindymas, mažų vaikų maitinimas, namų higiena, taip pat jie užtikrina švaraus vandens tiekimą bei žemės ūkio kokybės gerinimą.

Sveikatos apsauga visiems

1978 m. tarptautinėje konferencijoje Alma Atoje (dabartinė Almata, Kazachstanas) viso pasaulio besivystančių šalių ministrai sutarė, kad jų sveikatos apsaugos sistemos turi būti radikaliai pakeistos tam, kad suteiktų „pirminę sveikatos apsaugą“ visiems jų šalių piliečiams. Ypatingas dėmesys buvo skirtas motinoms ir vaikams prieš, per ir po gimdymo. Taip pat buvo kalbama apie pirmąją būtinąją pagalbą, nuolatinį mažų vaikų augimo stebėjimą, imunizaciją, šeimos planavimą, saugaus vandens tiekimą bei sanitariją. Buvo užsibrėžtas ambicingas tikslas – „Sveikata visiems iki 2000 m.“

Tarptautiniai Vaiko metai

Aštuntasis dešimtmetis baigėsi 1979 m. UNICEF paskyrus vadovaujančia Jungtinių Tautų agentūra Tarptautiniams Vaikų metams. Šie metai, pažymėti daugybe švenčių visame pasaulyje, pasirodo esantys sėkmingi mobilizuojant ir sulaukiant tarptautinių įsipareigojimų vaiko teisių atžvilgiu.